Finansai

VSDF biudžeto sudarymas ir vykdymas

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 
Darbo tipas: kursinis darbas

Ištrauka iš darbo: Valstybinio socialinio draudimo funkcijų atlikimui sukurtas Valstybinio socialinio draudimo fondas (SODRA), turintis atskirą biudžetą. Perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklą Lietuvos Respublikoje prižiūri 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms, susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo institucijoms. Tarybai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taryba svarsto ir teikia išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto bei jo vykdymo ataskaitos, svarsto ir teikia išvadą dėl darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvų, taip pat darbo apmokėjimo schemų, tvirtina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo metodiką. VSDF valdyba yra vykdomoji socialinio draudimo institucija, atsakinga už patvirtintą VSDF biudžeto įvykdymą, užtikrina įstatymuose numatytą apdraustųjų aprūpinimą, organizuoja įmokų rinkimą, pensijų ir pašalpų išmokėjimą. Valdyboje yra 14 skyrių, kurie atsako už socialinio draudimo organizavimą ir vykdymą visoje šalies teritorijoje, dalyvauja rengiant socialinio draudimo įstatymų bei kitų norminių aktų projektus, rengia metodinius nurodymus, instrukcijas, išaiškinimus, teikia metodinę ir praktinę pagalbą teritoriniams skyriams, nagrinėja draudėjų ir apdraustųjų prašymus bei skundus, apibendrina sukauptą darbo patirtį.

Raktiniai žodžiai: sodra, biudžetas, finansai, draudimas, pensija, pašalpa

 

Banko paslaugų kursinis darbas

Vartotojo vertinimas: / 4
BlogiausiasGeriausias 
Darbo tipas: kursinis darbas

Ištrauka iš darbo: Šiuo metų lizingas patogiausias būdas įsigyti prekę ar paslaugą neišleidžiant iškarto visų pinigų. Dažniausiai šia paslauga pasinauduoja žmonės, kurie nemoka taupyti ar neturi materialinės galimybės iškarto apmokėti visą prekės sumą. Žodžio \"lizingas\" iš anglų kalbos leasing, vertimas būtų \"nuoma\". Šiuo metu dukterines lizingo bendroves turi beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai. Lizingo bendrovių turtas Lietuvos finansų sistemoje sudaro 9,5%. Lizingo apibrėžimų yra labai daug pvz. : kad tai- netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu, lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Taip pat lizingas apibrėžiamas kaip ilgalaikė kilnojamo arba nekilnojamo turto objektų nuoma (speciali jo forma yra ilgalaikio vartojimo reikmenų pirkimas prieš tai juos išsinuomojus). Šiuos objektus įsigyja arba gamina nuomotojas (lizingo davėjas). Apibendrinant šiuos visus apibrėžimus tiksliausias apie lizingą gal būtų, kad tai finansinė operacija, kai lizingo bendrovė nuperka kliento pasirinktą turtą ir jį klientui perduoda valdyti bei naudoti. Lietuvoje dažniausiai naudojamos lizingo rūšys - finansinis bei veiklos lizingas. Veiklos lizingas vis dar nėra gerai išplėtotas. Detaliau lizingą galima klasifikuoti taip. Pagal nuomojamo turto rūšį: Nekilnojamojo turto lizingas (komercinio, administracinio, gamybinio pastatai ir patalpos); Kilnojamojo turto lizingas (žemės ūkio technika ir irenginiai, technologinė, gamybinė įranga, buitinė technika ir baldai); Naudoto turto lizingas (arba lizingas pagal likutinę vertę) (likutinę vertę nustato turto pardavėjas) paslaugą, klientas moka mažesnes mėnesio įmokas, nes per lizingo sutarties laikotarpį sumoka ne visą turto vertę, t. y. jis nemoka likutinės vertės. Sutarčiai pasibaigus, klientas, sumokėjęs turto likutinę vertę, tampa turto savininku arba įsipareigojimus, nepraėjus visam sutarties terminui, perims naujasis savininkas. Veiklos (Paslaugų lizingas)– tai nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja Jūsų pageidaujamą turtą ir suteikia teisę naudotis turtu sutartą laikotarpį. Pasibaigus sutarties terminui, klientas gali grąžinti turtą lizingo bendrovei, pratęsti turto nuomą, išsinuomoti naują ar įsigyti naudojamą turtą už rinkos kainą. Veiklos nuomos privalumai: paprastas ir patogus turto atnaujinimo būdas; nuomos laikotarpį gali pasirinkti pats klientas; nereikia rūpintis turto pardavimu; nereikia įkeisti turto. Užstatas, kuris sumokamas sudarius veiklos nuomos sutartį, užskaitomas į būsimus mokėjimus; lyginant su finansiniu lizingu gali būti mažesnės mėnesio įmokos. Tai priklauso nuo sutarties termino pabaigoje numatytos likutinės vertės dydžio ir papildomų paslaugų; įsipareigojimas lizingo bendrovei pagal veiklos nuomos sutartį neįtraukiamas į įmonės balansą, o įmonės sąnaudas sudaro nuomos mokestis; visą lizingo laikotarpį vienodos turto priežiūros sąnaudos; atsiskaitoma su vienu tiekėju kartą per mėnesį.

Raktiniai žodžiai: finansai, lizingas, paslaugos, bankas

 

Lizingas

Vartotojo vertinimas: / 4
BlogiausiasGeriausias 
Darbo tipas: referatas

Ištrauka iš darbo: Keičiantis ekonominei ir teisinei aplinkai Lietuvoje, finansavimo klausimų sprendimo būdai ir galimybės darosi vis labiau aktualūs Lietuvos gyventojams, įmonėms, užsienio investuotojams. Dabartinėmis Lietuvos ekonominėmis sąlygomis daugelis įmonių, organizacijų ar net fizinių asmenų sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą, gerinant savo materialinę padėtį reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Galima sakyti, yra trys alternatyvios finansavimo galimybės: naudoti įmonės uždirbtą pelną; didinti įmonės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusioje Lietuvos kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Prieš keletą metų daugelis Lietuvoje net nebuvo girdėję apie lizingą. Lietuvoje lizingo operacijos – sąlyginai nauja ir įdomi finansavimo rūšis, kurios naudojimo ypatumai daugeliui nėra žinomi. Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius ir, pagal statistiką, kas trečias lengvasis automobilis Lietuvoje yra įsigytas pagal išperkamosios nuomos sutartį. Vis populiaresnė Lietuvoje tampa ir nekilnojamo turto išperkamoji nuoma, nes procedūra yra žymiai paprastesnė nei gaunant bankinę paskolą, be to nereikalaujama užstato (šiuo atveju užstatas yra pats išperkamosios nuomos objektas). Šiandien daugelio įmonių sėkmė priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ar technologijas. Dažnai net didžiausios įmonės negali vystyti ir plėsti savo verslo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Lizingas padeda įmonei sutaupyti apyvartinių lėšų ir optimaliau valdyti finansinius išteklius. Lizingas yra vienas iš sparčiausiai augančių bei populiarėjančių finansavimo instrumentų Lietuvoje. Tai yra dėsninga, nes lizingas, kaip finansavimo forma, yra patrauklus klientams savo lankstumu, todėl įgyja vis didesnį pripažinimą. Lizingo bedrovės tampa vis svarbesnės finansų rinkos dalyvės finansuojant ilgalaikes investicijas į įrengimus bei nekilnojamąjį turtą. Lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą Lietuvoje.

Raktiniai žodžiai: lizingas, paskola, kapitalas, įmonė, akcija, rinka, turtas, verslas, nuoma, projektas, klientas

 

Finansinės analizės esmė, jos reikšmė ir uždaviniai

Vartotojo vertinimas: / 4
BlogiausiasGeriausias 
Darbo tipas: analizė

Ištrauka iš darbo: Kasdien kiekvienas žmogus priima daug įvairių sprendimų, pavyzdžiui: kokiu transportu važiuoti į darbą, kurį televizijos kanalą vakare žiūrėti, kur pietauti, kaip apsirengti ir t.t. Pasirinkdami vieną iš kelių galimų variantų, įvertiname teigiamas ir neigiamas jų puses ir maksimalią naudą. Panašiai, nuo neatmenamų laikų, žmonės siekia pažinti ir gamtos bei visuomenės reiškinius. Tuo tikslu juos analizuoja. Žodis “analizė” yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia daikto ar reiškinio suskaidymą į sudedamąsias dalis. Suskaidžius reiškinį į elementus yra tiriamas jų tarpusavio ryšys ir priklausomybė. Šiuo atveju jau naudojamas kitas mokslinio tyrimo būdas – sintezė. Tokiu būdu, analizė ir sintezė yra du tarpusavyje susiję objektų pažinimo būdai. Finansinė analizė yra ūkio subjekto veiklos rezultatų tyrimo būdų visuma. Analitikas, panaudodamas įvairius finansinės analizės būdus, nagrinėja finansinius dokumentus (ir kitą jam svarbią informaciją), išaiškina reikšmingus faktus, ryšį tarp faktų ir priima kokius nors su verslu susijusius sprendimus. Pavyzdžiui, vertina įmonės vadovų darbą, planuoja investicijas, prognozuoja būsimus finansinius rezultatus, įmonės veiklos perspektyvas ir kt. Kvalifikuotai atlikta finansinė analizė įgalina mažiau pasitikėti įvairiomis prielaidomis ir intuicija. Ji pašalina neapibrėžtumą versle, nes priimti sprendimai pagrįsti tiksliais ir sistemingai analizuojamais konkrečiais faktais. Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą ar įmonė eina teisingu keliu. Ji parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos. Finansinės analizės informaciją naudoja įvairūs vartotojai ir įvairiems tikslams. Finansinės informacijos vartotojai yra įmonės vadovai, kreditoriai, investuotojai, tiekėjai ir pirkėjai, auditoriai, finansiniai konsultantai ir kiti. Visi vartotojai gali naudotis viešai pateikiama informacija – finansinėmis ataskaitomis. Ir tik kai kurie iš jų naudojasi informacija, kuri viešai neskelbiama ir yra komercinė paslaptis. Pavyzdžiui, įmonės savininkai gali pasinaudoti statistinių ataskaitų, valdymo apskaitos ir kita jiems reikalinga, įmonės viduje esančia, informacija. Finansinės analizės vartotojų tikslai dažnai taip pat yra skirtingi. Vadybininkams svarbiausia yra žinoti koks verslo efektyvumas, kaip valdomi ištekliai, kokios įmonės galimybės išsilaikyti rinkoje, laimėti konkurencinėje kovoje. Kreditoriai analizuoja įmonės veiklos rodiklius norėdami įvertinti trumpalaikio turto likvidumą, kapitalo struktūrą, laukiamus pinigų srautus. Savininkams labai svarbu įvertinti investicijų į nuosavą kapitalą pelningumą, akcijų pelningumą, dividendų dydį.

Raktiniai žodžiai: finansai, analizė, kreditorius, verslas, investuotojas, tiekėjas, pirkėjas, konsultantas, ištekliai, turtas

 

Bankų pasyvinės operacijos

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 
Darbo tipas: referatas

Ištrauka iš darbo: Svarbiausią ir dažnai pagrindinę bankų pasyvų dalį sudaro klientų lėšos, kitaip vadinami indėliais ir depozitais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 468 (1) straipsnyje nurodoma: “Indėlis - tai pinigų suma, esanti banke ar kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio, indėlio pasaugos ar banko sąskaitos sutartį atidarytoje sąskaitoje.” Indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientams atidarytas sąskaitas ir jų tvarkymas – tai viena pagrindinių bankų atliekamų operacijų. Indėliams apibūdinti naudojami įvairūs apibrėžimai: indėlis- tai susilaikymas nuo vartojimo; tai organizuota taupymo forma. ES direktyvos apibrėžia indėlį kaip fizinių ir juridinių asmenų patikėtus finansinei institucijai pinigus tam tikromis sąlygomis. 1999 m. balandžio 22 d. buvo priimtas LB valdybos nutarimas Nr. 48 “Dėl indėlių sąskaitų tvarkymo kredito įstaigose”, kuris apibrėžia fizinių ir juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių (toliau – įmonių) indėlių nacionaline bei užsienio valiutomis priėmimo, sąskaitų atidarymo, uždarymo ir operacijų atlikimo pagrindines nuostatas. Jis įsigaliojo, kai nustojo galios šie LBV nutarimai: 1)1993 m. rugsėjo 21 d. Nr. 31 “Gyventojų indėlių operacijų Lietuvos Respublikos bankuose taisyklės”. Jos reglamentavo operacijas su fizinių asmenų indėlių sąskaitomis litais: indėlių priėmimą ir išdavimą, įgaliojimus indėliams, testamentinį paveldėjimą bei išmokėjimą, palūkanų priskaičiavimą. 2)1993 m. spalio 21 d. Nr. 41 “Dėl “Einamųjų sąskaitų ir terminuotų indėlių užsienio valiuta atidarymo ir disponavimo Lietuvos Respublikoje taisyklių” patvirtinimo”. Šis nutarimas reglamentavo užsienio valiutos sąskaitų atidarymą, uždarymą bei disponavimą jose esančiomis lėšomis. 3)1994 m. balandžio 15 d. Nr. 24 “Sąskaitų bankuose atidarymo ir disponavimo jomis taisyklės”. Jomis buvo nustatoma ūkio subjektų nacionalinės valiutos sąskaitų – atsiskaitomųjų, einamųjų ir depozitų – atidarymo ir disponavimo bei operacijų vykdymo, sąskaitų uždarymo tvarka.

Raktiniai žodžiai: bankas, taisyklės, lėšos, depozitas

 

Puslapis 1 iš 3

Panašūs darbai

Pasirinkite norimą darbą


Prisijungimas

Vyksta priėmimas!

Balsavimas

Iš kur sužinojote apie mūsų tinklapį?
 

Kokybės ženklas