Ištrauka iš darbo: Iki 1960 m. lengvosios atletikos taisyklėse ieties forma ir kai kurie kiti jos matmenys nebuvo nustatyti, todėl atsirado vadinamoji planiruojanti ietis, kurios metimo technika turėjo įtakos rezultatų augimui. Pasigaminęs planiruojančią ietį, amerikietis F. Heldas pirmasis pasaulyje peržengė 80 m ribą. Po jo imta rungtyniauti įvairaus tipo asmeninėmis ietimis. Pastaruoju metu oficialiose varžybose leidžiama naudotis Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos nustatyto tipo ietimis.

Ištrauka iš darbo: Lietuvoje, keičiantis socialinėms ekoniminėms sąlygoms, atsiranda žmonių, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs. Už pačių pažeidžiamiausių žmonių grupių socialinę integraciją didelą atsakomybė tenka valstybei. Tiems žmonėms valstybė teikia socialinę parama visomis formomis. Viena iš labiausiai paplitusių socialinių paslaugų formų, yra stacionari socialinė globa. Stacionarios globos įstaigos paskirtis yra sudaryti žmogaus orumo nežeminančias sąlygas ir užtikrinti globos reikalaujantiems žmonėms kiek įmanoma kokybišką gyvenimą, skatinti jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Globos įstaigai būtina užtikrinti savo gyventojams pagrindines teises į gyvenimo kokybę, saugią ir efektyvią globą bei garantuoti integraciją į visuomenę.

Ištrauka iš darbo: Socialinis ir ekoniminis šalies vystymasis yra esminis harmoningų žmogaus santykių su visuomene, jo pilnaverčio socialinio funkcionavimo garantas. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos socialinę pažangą ir gerovę, planuojant socialinio vystymo priemones, bei socialinių paslaugų infrastruktūrą. Dinamiškas Lietuvos politinis bei ekonominis vystymasis atskleidė daugybę socialinių problemų, todėl socialinėje srityje dirbančių specialistų reikalingumo bei socialinių darbuotojų profesionalumo klausimai šiandien jau niekam nekelia jokių abejonių. Pasaulyje vis labiau įsitvirtina žmogaus socialinės raidos koncepcija, kurią 1990 m. pateikė Jungtinių Tautų Vystymo Programa. Žmogaus teisės ir žmogaus raida yra dinamiškos, viena nuo kitos priklausančios bei vien kitą papildančios sąvokos. Žmogaus socialinės raidos ir teisių integracija praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Jos apima bendrą teisę ir atsakomybę už pagrindinius individo, visuomenės ir valstybės sugebėjimus gyventi pilnavertį gyvenimą. Išskiriami du žmogaus socialinės raidos aspektai: žmogaus sugebėjimų ugdymas ir įgytų sugebėjimų panaudojimas gyvenime (2, 15).

Ištrauka iš darbo: ISO yra didžiausia pasaulyje organizacija, kurianti savanoriškus techninius standartus. Tai tarptautinis nevyriausybinis standartų institutų 161 šalyje tinklas, kurio pagrindinė būstinė įsikūrusi Ženevoje. Šios organizacijos nariai yra nacionalinės asociacijos, vienijančios pramonės įmonių ir vartotojų interesus, kitos – tam tikros ministerijos ar departamentai, kurių valstybinė prievolė yra kurti standartus. Tiesa, visų jų nacionalinis vaidmuo ir tarptautinė veikla šioje srityje yra viena ar kita forma pripažinti oficialiai. Kiekvienais metais ISO paskelbia apie 1000 naujų ar atnaujintų standartų įvairiose srityse, apimančiose ir sveikatos apsaugą, ir pramonės įrengimus, ir finansų planavimą, ir aplinkos apsaugos valdymą, ir kitas sritis. Tarptautiniai standartai tampa vis svarbesni ir tai lemia tokie veiksniai, kaip padidėjusi globalizacija, technologijų susiliejimas, visuomenės poreikis gauti kokybiškas ir saugias paslaugas, vartotojų pasitikėjimas, aplinkos apsauga ir nuosekli plėtra.

Ištrauka iš darbo: Šiame tūkstantmetyje vykstantys labai spartūs procesai gali būti laikomi informacinės visuomenės kūrimo užuomazgos plėtote. Gana kryptingai plečiama informacinė infrastruktūra, stiprėja informacinių paslaugų ir produktų verslas, pradedama kurti informacinei visuomenei reikalinga aplinka, vis dažniau akcentuojamas valstybės informacijos politikos poreikis. Informacija, kaip neatsiejama konkurencinio pranašumo plėtojimo dalis, tampa ir Lietuvos valstybės prioritetu. Interneto sąvoka nėra tokia ir sena, tačiau interneto populiarinimas Lietuvoje bei pajungimas žinių ir informacijos teikimui yra labiau sietinas tik su šio amžiaus pradžia. To pasekoje, labai plačiai įsitvirtina interneto sąvokos reikšmingumas komunikavimo ir visuomenės informavimo procese. Palaipsniui internetas užima kaskart platesnes masinės komunikacijos erdves, apjungia vis didesnį kiekį masinių visuomenės informavimo priemonių, kur neretai pastebima ir jų konvergencija. Taigi naujų technologijų ir internetinės erdvės dėka tradicinis komunikacijos modelis pakeičiamas internetiniu (interaktyviuoju) modeliu. Pati internetinės komunikacijos sąvoka suvokiama kaip deklaratyvi, nes leidžia kontroliuoti buvusių tradicinių visuomenės informavimo kanalų turinius, netgi leidžia pateikti pastabas ir pasiūlymus jau realiame laike. Todėl toks modelis gali būti suvokiamas kaip abipusė komunikacija, kadangi stebimas grįžtamasis ryšys tarp vartotojų ir tos informacijos tiekėjų. Pagrindiniai šios komunikacijos privalumai lyginant su iki tol egzistavusiais, būtų pačios auditorijos išplėtimo galimybė, kur gali būti pajungiama sąlyginai labai didėlė, heterogeniška ir anonimiška auditorija, be to labai dažnai gali kisti tos auditorijos statusas pranešimo atžvilgiu - ji gali būti tiek pranešimo gavėja, tiek ir jo siuntėja, o pati informacija pateikiama vis naujomis formomis, labiau išplečiant jos šaltinį ir turinį atsižvelgus į stebimus auditorijos poreikius bei fiksuojamas nuomones. Labai svarbu, kad šiuolaikinės organizacijos kuo efektyviau pritaikytų informacinius kanalus ir naujas technologijas informacijos ir žinių teikimo procesuose, nukreiptuose būtent savo pasirinktai tikslinei auditorijai.