Ištrauka iš darbo: Šiuolaikinis švietimas, besiremiantis demokratinio gyvenimo vertybėmis, orientuojamas į brandžios pilietinės ir žinių visuomenės, bei šiuolaikinės ekonomikos kūrimo uždavinius. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos rodiklis Lietuvoje nėra labai aukštas (14.3), kai ES vidurkis 2003 metais buvo 18.9. Tačiau panašaus kultūrinio ir ekonominio lygio šalių rodikliai yra 2 ar 3 kartus žemesni.(pvz. Čekijoje-4, Lenkijoje-7,6). LR švietimo įstatyme(2003m. NR IX-1630), įtvirtinta nuostata, kad privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas vykdomas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Tokio amžiaus vaikai, nesimokantys LR piliečiai, yra laikomi nelankančiais mokyklos. Nelankantiems mokyklos, t.y. skurde gyvenančių, asocialių, kai kurių tautinių mažumų, pabėgėlių, kalinių, narkomanų šeimų vaikams nuolat gresia socialinė atskirtis. Dažniausiai jie neturi galimybių lankyti nei ikimokyklinio, nei mokyklino ugdymo įstaigų. Svarbus švietimo uždavinys - padėti socialiai pažeidžiamų grupių asmenims įgyti pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą, paklausią profesiją ir įveikti socialinę atskirtį. Siekiant išsiaiškinti nelankymo priežastis, būtina atlikti tyrimus, išsiaiškinant, kurie išorinio ir vidinio pobūdžio veiksniai lemia problemą. Mokyklos nelankymas - prioritetinė problema. Suskaičiuoti visus mokyklos nelankančius mokinius – sudėtingas ir kol kas sunkiai įgyvendinamas švietimo sistemai uždavinys. Iki šiol nerandama metodikos, kuria naudojantis įvairių žinybų darbuotojams, būtų pasiekti geriausi apskaitos rezultatai. Remiantis ŠMM (Švietimo ir Mokslo ministerijos) 2003m. duomenų šaltiniu, esančiame 1 paveiksle matyti mokyklos nelankančiųjų moksleivių skaičiaus tendencija. Duomenys rodo, kad apie trečdalį mokyklos nelankančiųjų sudaro neįgalieji moksleiviai. Nors per pastaruosius 7 metus jų mažėja, tačiau tiek sveikų, tiek neįgalių moksleivių, nelankančių mokyklos, skaičius lieka santykinai pastovus.

Ištrauka iš darbo: Pagrindinė mokymo organizavimo forma – pamoka. Jos svarbiausi požymiai: tiksliai nustatytas laikas (45 min.), pastovi vie­nodo issilavinimo mokinių grupė (klasė), bendri mokymo ir lavinimo tikslai, vienodas medžiagos kiekis bei užda­viniai visai klasei, mokytojo lemiamas vaidmuo mokinių mokymuisi, žinių, mokėjimų, įgūdžių perėmimui, gebėjimų lavinimui; pastovi užsiėmimų vieta. Šie požymiai būdingi ir klasikinei J. A. Komenskio pamokai.

Ištrauka iš darbo: Mokinių mokymo, jų auklėjimo ir lavinimo sėkmė mokymo procese visų pirma priklauso nuo mokymo turinio: kaip jis atitinka mokslo technikos, ekonomikos, kultūros išsivystymo lygį, o ypač kaip siejasi su gyvenimu, su asmenine mokinių patirtimi. Rajeckas teigia, kad ne mažiau svarbus ir mokymo proceso organizavimas, mokinių veiklos pobūdis, mokytojo ir mokinių sąveika šiame procese. Reikia ,,padėti mokiniams pažinti save, įgyti bendravimo įgūdžių, plėtoti savo kūrybiškumą, priimti ir įtvirtinti save kaip unikalią ir originalią asmenybę”( Rajeckas, 1999). Šito siekiant reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas mokiniams mokytis, mokymo procese kuo aktyviau veikti. O tai iš esmės lemia mokymo metodai bei metodiniai būdai, t.y. kaip mokoma. Žodis ,,metodas” (graikiškai methodas – tyrinėjimas) reiškia veikimo ir reiškinių tyrimo būdą, veiksmą. Todėl metodas yra privaloma bet kokios žmogaus veiklos sąlyga, kuri įeina į veiklos turinį. Jį pasirenkant ir taikant reikia sąmoningai apsispręsti tai priklauso ir nuo veiklos tikslo, ir nuo veiklos tikslo, ir nuo turimos patirties. Todėl metodas – veiklos priemonė jo pasirinkimas ir taikymo pobūdis sąlygoja veiklos rezultatus. Tai pasikartojančių mokytojo veiksmų modelis, kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus išmokimui ( Gage,1994).

Ištrauka iš darbo: Didaktika- mokymo ir mokymosi mokslas, atskira pedagogikos mokslo disciplina. Bendroji didaktika- nagrinėja mokymo ir mokymosi procesą, jo struktūrą, principus, metodus ir formas. Dalyko didaktika- nagrinėja atskirų mokymo dalykų dėstymą. Pagrindas- bendroji didaktika. Metodika- atskiro mokomojo dalyko dėstymo didaktika. Dailės didaktikos uždaviniai: parengti- ir moksliškai pagrysti mokymo turiniui keliamus reikalavimus, rekomendacijas, kaip sudaryti konkretizuotas mokymo programas, pamokų planus, kaip rinkti medžiagą, pasirinkti ir taikyti dailės vadovėlius. Nustatyti dailės mokymo vietą bendrojo lavinimo mokykloje, iškelti svarbiausius dailės mokymo uždavinius, nurodyti, kaip juos spręsti ir įgyvendinti kiekvienoje mokymo pakopoje. Analizuoti buvusias ir dabartines dailės mokymo organizavimo formas, nustatyti kaip mokymo metodai bus taikomi įvairioms temoms, kaip atskirtos temos bus jungiamos į visumą. Atskleisti asmenybės saviraiškos galimybes per meną, suvokti ir puoselėti kultūros galimybes, ugdyti visapusišką asmenybę, suvokti šios veiklos pedagoginius pagrindus, suprasti meninio ugdymo svarbą asmenybei.

Ištrauka iš darbo: 1.PEDAGOGIKA - MOKSLAS IR MENAS Pedagogika graikiškai – paidagogos. Paidos – vaikas, gogos – vedu. Istorijos raidoje pedagogikos sąvoka kito, keitėsi jos tikslai, pradėta rūpintis ne tik vaiko fiziniu brendimu, bet ir siekta vaiką vesti iš ribotos būties į tobulo žmog. aukštumas. PEDAGOGIKA- mokslas apie žmog. ugdymą, jos objektas yra vaikas, o dalykas – ugdymas. Pedagogika – ugdymo teorija ir praktika. Mokslas – žinių, faktų visuma. Kad pedagogika būtų mokslas turi atitikti 3 reikalavimus: turi objektą, turi žinių kaupimo metodus, nuolat atnaujina žinias apie vaiką.Pedagogika, kaip įvairios ugdymo teorijos, sistemina ir nustato ugdymo dėsningumus, principus, taisykles. Pvz.: dėsninga tai, kad atitinkamos mokymo sąlygos, sužadina atitinkamą mokinių mokymąsi. Pedagogika, glaudžiai susijungė su ugdymo praktika, remiasi ugdymo patyrimu, todėl nemažą autorių pedagogiką traktuoja ne kaip mokslą, o kaip meną. Šios krypties atstovai teigia, kad pedagogikos mokslo tikslas – surasti dėsningumus, sukurti principus, o pedagogikos kaip meno, šiuos principus taikyti ugdymo procese. Pedagogika kaip mokslas netrukdo pedagogikai kaip menui, o pagrindžia jo praktiką. Sąvokai „pedagogika“ semantinės prasmės atžvilgiu, panaši edukologijai, kuri tiria žmog. ugdymą nuo gimimo iki senatvės, jo raidą. Pedagogika tiria žmog. ugdymą lygiu jos su brendimu. Pedagogika ne ugdo, o tiria žmog. ugdymą.