Ištrauka iš darbo: 1.PEDAGOGIKA - MOKSLAS IR MENAS Pedagogika graikiškai – paidagogos. Paidos – vaikas, gogos – vedu. Istorijos raidoje pedagogikos sąvoka kito, keitėsi jos tikslai, pradėta rūpintis ne tik vaiko fiziniu brendimu, bet ir siekta vaiką vesti iš ribotos būties į tobulo žmog. aukštumas. PEDAGOGIKA- mokslas apie žmog. ugdymą, jos objektas yra vaikas, o dalykas – ugdymas. Pedagogika – ugdymo teorija ir praktika. Mokslas – žinių, faktų visuma. Kad pedagogika būtų mokslas turi atitikti 3 reikalavimus: turi objektą, turi žinių kaupimo metodus, nuolat atnaujina žinias apie vaiką.Pedagogika, kaip įvairios ugdymo teorijos, sistemina ir nustato ugdymo dėsningumus, principus, taisykles. Pvz.: dėsninga tai, kad atitinkamos mokymo sąlygos, sužadina atitinkamą mokinių mokymąsi. Pedagogika, glaudžiai susijungė su ugdymo praktika, remiasi ugdymo patyrimu, todėl nemažą autorių pedagogiką traktuoja ne kaip mokslą, o kaip meną. Šios krypties atstovai teigia, kad pedagogikos mokslo tikslas – surasti dėsningumus, sukurti principus, o pedagogikos kaip meno, šiuos principus taikyti ugdymo procese. Pedagogika kaip mokslas netrukdo pedagogikai kaip menui, o pagrindžia jo praktiką. Sąvokai „pedagogika“ semantinės prasmės atžvilgiu, panaši edukologijai, kuri tiria žmog. ugdymą nuo gimimo iki senatvės, jo raidą. Pedagogika tiria žmog. ugdymą lygiu jos su brendimu. Pedagogika ne ugdo, o tiria žmog. ugdymą.